Juozas Erlickas
Juozas Erlickas gimė Stalino mirties dieną, 1953 m. kovo 3d. Svirkančiuose (Akmenės r.).
Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971-75 m. studijavęs lituanistiką Vilniaus universitete, dirbęs Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“ išleido 1979 m.
Nepriklausomybės metais tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu (erlickynė).
Knygoje
„Raštai ir kt.“
(1987) Erlickas atsiskleidė kaip plačios žanrinės skalės humoristinis rašytojas, gebąs sujungti parodijinių eilėraščių ciklus, epigramiškus rubajatus, humoreskas, ironiškus laiškus ir apybraižas į mozaikinę stambaus kūrinio kompoziciją, kur veikia tie patys personažai ir kartojasi panašios gyvenimo kvailumo bei nekintamumo situacijos. Jis nekuria satyros, kuri tirštindama spalvas demaskuotų vieno ar kito negatyvaus reiškinio nenormalumą. Jo išeities taškas - juodasis humoras, kuriam bet koks absurdas yra gyvenimo norma. Todėl jo tekstuose nėra didaktinių teisuolio ir visažinio sprendimų, būdingų satyrinei literatūrai.
“Kuo labiau stengiuos savim būt, tuo labiau ne savim būnu.”
“MOTIEJUS (ponui Do). Ei! Iškišk galvą.PONAS DO (iškiša užpakalį). Ką tamsta sakai?”
“Pirmi krinta geriausieji.”
“Kam yr valdžia, žmogau? Ogi tam, kad gyvenimas negerėtų!”
“Kas nežino: istoriją kuria žmonės!Bet kai istorija jau būna sukurta, sklaidydami jos puslapius žmonių kažkodėl nebematome. Šmėkso Vytautas, Algirdas, Gediminas, Napoleonas ir kitokios pamėklės, kurių vieninteliai nuopelnai ir sugebėjimai: melžt žmogų, siurbt kraują ir kur pakliūva švaistytis kardais bei įstatymais.O kur Antanas, Albinas, Albertynas ir Patriūbavičius?Jie melžia karves ir švaistosi šakėmis ant mėšlo krūvos.”
“Išjudinti provincijos žmogų sunkiau nei traukinį.”
“Mokslas dar nedavė aiškaus atsakymo, kuris būtent galas yra pirmas.”
“Kas šlovingiau: metų metais eit Europon ar kas vakarą pareit namo ir pašert kiaules?”
“Laikas sėdint bare eina daug greičiau nei sėdint darbe.”
“Adrenalinas ilgina gyvenimą. Kas nuo tilto šoka su virve, adrenalino pagamina tik sau, kas be virvės, adrenalino pagamina visiems. Tik pagal savo gerumą nuspręsite, kaip pasielgti.”
“Retai pamatysi vyrą vaikštant su žmona. Su šunimi – taip. Mat šuniui viskas įdomu, jis bėga šen, bėga ten – lyg pirmąsyk pasaulį regėtų. Žmona gi nesidairydama tursena iki parduotuvės. Su šunim atjaunėji.”
“Ak, Arlekine, Arlekine,Nejau ir tu kasdien geri?”
“Jei kartais parašei tu kokią knygą,Nebūtina tuoj pat pradėti gerti.”
“Jei tau kokia gėlė patinka,Tai būtinai ją apdainuok,Su savo moterim palyginkIr į redakciją paduok.”
“Keliaudamas iš miegamojo į virtuvę nuolat susiduriu su žmona. Aišku, būtų galima ir aplinkkelį nutiest per balkoną, bet... Ten gėlių vazonas. Briuselis neleis.”
“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”
“Kai nebūna nieko, tada... tada ir nebūna nieko...”
“Kiekvienas, kas labai protingas, turi vieną sykį išeiti iš proto. Tai labai įdomu.”
“Kada mėnulis iš miegų pakyla,O saulė verda sriubą už kalnų,Taip tyliai tyliai tyliai kaip dagiliaiLunatikai išeina ant stogų.”
“Žmogus atranda save kovodamas su pačiu savimi.”
“Kitur gerai yra todėl, kad jūsų ten nėra.”
“Kadaise ir aš turėjau svajonę – susipažinti su savim. Bet vis neišdrįsau... O jei nepatiks? Geriau atokiau... Kai pamiršti, kad esi, kartais net gyvent imi...”
“Taip tik atrodo, kad kiti akli. O jie viską mato!”
“Koks žmogus, toks ir jo televizorius.”
“Kodėl blogos dienos ilgos, o geros trumpos? Kad žmogus nepriprastų prie gero. Pripratęs norės vis didesnių dozių.”
“Ką bedarytum, mūsiškio nepradžiuginsi. O va pietiečiai kitokie. Pietiečiui parodai mandariną – ir juokiasi.”
“Jei nėra darbo... Ne bėda. Svarbu, kad pinigų būtų.”
“Šūdvabaliais esame mes gimę.”
“— Žmogau, — stabdo gatvėj praeivis. — Pabendraukim...Aišku, aš tik dėbteliu ir dūlinu sau.— Asilas! — niurna anas.Dabar jau stabteliu, dabar bendrausim.”
“Gerai, kad ir šiandien nesiprausiau. Atrodau žymiai rūstesnis.”
“Lietuvoje egzistuoja trijų tipų asmenybės: charizmatinės, marazmatinės ir joptvaimatinės.”
“Juk būna, kad miršta žmonės. Įdomus daiktas ta mirtis, kai pagalvoji... Iš vienos pusės lyg ir gaila žmogaus, o iš kitos – vis tiek kažkaip malonu.Keistas gyvenimas.”
“Kad būtų meilė didelė kaip kiaulė, Vidinį reikia platinti pasaulį,Metodiškai vis tobulint save —Šis kelias visada į priekį ves.”