Sigitas Parulskis

“Kartais imu galvoti, kad nėra jokių prisiminimų, kad tai tik mūsų pasąmonės pokštas, ji sukuria tam tikrus vaizdinius, įvykius, su jais susieja išgyvenimus, kitaip tariant, sukuria mums praeitį, kad mes neišprotėtume supratę, jog esame įkalinti dabarties vakuume.”

“Neklysta ir neabejoja tik silpnapročiai ir numirėliai.”

“„Iš tiesų, mirtis - didžiausia niekšybė, kokią gali iškrėsti žmogus.”

“„Mirtis - pats nereikšmingiausias dalykas žmogaus gyvenime, jos apskritai prisiminti nevertėtų.”

“Du tūkstančius metų žmonija bandė prisiskambinti Dievui. Nežinojo tikslaus numerio, būdavo užimta, nebūdavo ryšio. Vis tiek atkakliai būdavo skambinama: dūmais, varpais, lavonų virtinėmis, nuodėmių abonentiniais mokesčiais, patyčiomis, piktžodžiavimais, skambinta, skambinta, skambinta. Dabar jau nuovargis, dabar jau gana. Tegul pats skambina.”

“„Tik išgėręs žmogus su malonumu gali prisiminti ką nors nemalonaus iš savo gyvenimo.”

“Tiesa, tai, kad šiame gyvenime tenka nuolatos susidurti su bjaurastimi, yra bene geriausias įrodymas, kad už čia patirtus malonumus tikrai nereiks atsiskaityti kur nors ten, amžinybėje. Mes atsiskaitome čia. Už viską. Su kaupu.”

“Sakei, kad Kristus ir fotografas panašūs – tik stebi žmones, bet negali jų pakeisti, jiems padėti.”

“Negaliu pakęsti nuotraukų, tarsi tai būtų kažkada pralaimėtų varžybų protokolai. Beveik kiekviena nuotrauka šunsnukio Krono balsu tau drebia į akis: nevykėlis, nevykėlis, nevykėlis.”

“Žmogus nuolat sau kenkia.”

“Visos geriausios mintys ateina per vėlai.”

“Kai esame vieniši, juntame disharmoniją, ilgimės pusiausvyros, o įsimylėję pasijuntame saugesni, harmoningesni.”

“Reikia prarasti viską, kad galėtum vėl viską atrasti.”

“Juk jokio skirtumo, iš kur tu, kur gimei, kas tavo tėvai ir panašiai. Svarbiausia nebūti šikniumi.”

“Jeigu žmogus aštuoniasdešimt procentų sudarytas iš vandens, tai gal devyniasdešimt devyni procentai gyvenimo yra sapnas. Kas sudaro tą vieną procentą — štai dėl ko kankinosi Hamletas ir Sanča Pansa.”

“Vienatvės viešbutis, štai kuo baigiasi žmogaus gyvenimas.”

“Ji išėjo nieko nepaaiškinusi. Todėl negalima atleisti savižudžiams. Jie išeina nepalikę jokios žinutės, jokio sumauto raštelio, išeina visiems laikams, o mums tenka tik graužtis, kad mes dėl to kalti. Net jeigu paliktų šimtus raštelių, tai nieko nekeistų. Visokie valkatos mums rašo raštelius, bet mes žinom, kad tai ne tie rašteliai, kurių mums reikia, kurie mus paguostų. Slapta viliamės, bet negalim savęs apgauti. Žinom, kad tai visiška kvailystė, vis tiek graužiamės. Kadangi niekad nesužinosim tiesos. Visi pasiaiškinimai, visi pasiteisinimai bus tiktai mūsų pačių noras kaip nors nusimesti atsakomybės naštą.”

“Po motinos laidotuvių mudu su tėvu likome vieni. Tai pats baisiausias laikas — kai svečiai išsiskirsto. Ypač po laidotuvių, kai ateina akimirka ir staiga lieki vienas su tuščiais neplautais indais, visiškai vienas šiame pasaulyje, o ateitis — tuščia, į kurią krenti kaip į bedugnę, be jokios vilties kada nors pajusti po kojomis tvirtą pagrindą.”

“Nieko nėra blogiau kaip komplikuota moteris. Kiekviename žingsnyje statanti gynybines kliūtis, paskui pati atsitrenkia į savo paspęstas pinkles ir kuria dramą, kurią pavadina nešvankiu „santykių aiškinimusi“.”

“Mozė labai prakaituodavo iš baimės. Dievas ant jo šaukdavo, o Mozė tuo metu mėgindavo užrašyt, ką Dievas šaukia. Drebėdavo, kad nesuklystų. Todėl jo kojinės vakarop klaikiai dvokdavo. Ir kelnės dvokdavo. Ir marškiniai. Ir...”

“Visi turi problemų: vieni - su religija, kiti su tėvais, tretiems maistas kruša smegenis. O kur dar alkoholis, narkotikai, pinigai, nėra žmogaus, kuriam kas nors nedulkintų smegeninės. Net ir tie, kurie sakosi, kad jų galvoje tuščia, tarkim, įvairūs nušvitėliai, guru, magai, ateiviai iš kitų planetų ir panašiai, net ir jų galvas kas nors kruša, na, kad ir ta pati tuštuma. Mūsų smegenys taip pagamintos. Tai nuolat veikiantis užknisančių daiktų reproduktorius, nenuilstanti problemų gimda. Problemas veisiančios įsčios - štai kas mūsų smegenys!”

“Nenuoširdus žmogus būna impulsyviai, natūraliai, nepasirengęs. Ima ir lepteli ką nors nenuoširdaus, ką nors šiurkštaus, o štai nuoširdus jau iš anksto parengia savo nuodingos gerumo energijos dozę ir taip dažną apkvailina.”

“Nieko nėra malonesnio, kaip mėgautis būsimo nuopuolio svaiguliu.”

“Mirtis visiems vienoda, tik kaina skirtinga.”

“Visi turime ką nors, ko niekad neužmirštame. Galbūt taip tampame labiau pažeidžiami, o gal atvirkščiai.”

“Alkoholis iš ryto — savižudybė. Tačiau kartais žudytis malonu.”

“Praeitis — ne banano žievė, taip paprastai neatsikratysi.”

“Kuo ilgiau žmogų pažįsti, tuo jis darosi gražesnis.”

“Niekad negali žinoti, ko iš tikrųjų žmonės siekia, tave užkalbindami. Ko gero, jie ir patys to nežino. Užkalbina, o paskui žiūri, kas iš to išeis.”

“Tiesą sunku parduoti.”

“Jeigu žmogus valgo ir nekalba su tavimi, vadinasi, jis nori intymumo.”

“Pats šūdiniausias pasaulyje dalykas, kai sėdi su kitu žmogum, o kalbiesi pats su savim. Kita vertus, juk žmonės tik su savimi ir kalbasi.”

“Prodiuseriai reikalauja rašyti įdomius dialogus, tačiau žmonės realiame gyvenime kalba neįdomiai, nes jie kvaili. Iš kur aš ištrauksiu įdomių pokalbių, jeigu žmonės durniai.”

“Kas jau kas, o graikai apsimetinėti moka. Išmoko iš turkų. Visi jie sumauti bizantai, apsimetėliai. Jau ikonose sėdi nutaisę tokius snukius, kad verkti norisi. Akys išpūstos, galvos pakreiptos — ne, aš neėmiau tavo pinigų.”

“Visi šiame pasaulyje padorūs, išskyrus mane ir serijinį Londono žudiką.”

“Kuo žmogus savikritiškesnis, tuo jis geresnės nuomonės apie save.”

“Žinai, kad nenori prisiminti, ir kuo labiau nenori, tuo geriau prisimeni.”

“— Sūnau, tau jau trisdešimt, — tą vakarą pasakė jis man, gerokai susidrumstęs nuo alkoholio. — Metas susimąstyti. Turėtum imtis kokios nors rimtos veiklos. Aš tavo metų... — ir taip toliau, ir panašiai. Amžinas visiems tėvams būdingas mėšlas. Jeigu jau tau trisdešimt, vadinasi, tu turi susimąstyti. O ką, anksčiau negali susimąstyti? Gal aš susimąsčiau būdamas septynerių ir viską supratau. Supratau, kad gero iš šio pasaulio laukti nė velnio neverta.”

“Moterys su ūsais, vyrai su krūtimis. Įdomi šalis. Nenuostabu, kad graikai išrado kentaurus, pederastiją ir serijinius žudikus, maždaug — Heraklis, Odisėjas ir Ko.”

“Reklamai būdinga viskas, išskyrus tiesą.”

“Lietuvoj viskas juokinga, išskyrus humorą.”

“Visi mes turim po Dievą. Kai kurių kišeniniai, o kai kurių vos telpa pilyse su stebėjimo kameromis ir sargybiniais.”

“Bažnyčios Dievas buvo panašus į Leniną.Taip pat miręs, bet amžinai prisikeliantis.Jeigu Jėzus Kristus būtų sulaukęs senatvės, jis būtų buvęs panašus į Leniną: plikas, su ruda barzdele, grebluojantis, leidžiantis gausius, suklastotus raštus.”

“Kartais geležinkelio stotys panašios ir į bažnyčias - aukštos, šviesios, visi kažko laukia - vieni traukinio, kiti - išganymo.”

“Mums visiems patinka žiūrėti pro rakto skylutę. Net jeigu tik į save.”

“Vienatvėje gali šimtą kartų įveikti savo kompleksus, bet reikia, kad rezultatą patvirtintų auditorija.”

“Tau nepatinka, kad jie [filosofai] per daug nekonkretūs? Norėtum, kad aiškiau formuluotų mintį, kad būtų mažiau metaforų, palyginimų ir parabolių, o daugiau tiesos, grynumo, nepagražinto, atviro, skambaus, iki skausmo teisingo žodžio? Jie negali taip kalbėti. Jie negali kalbėti konkrečiai. Jeigu jie kalbėtų kaip fizikai ar matematikai, tai jau būtų ne pranašystės, ne biblinės ar filosofinės amžinosios tiesos, tai būtų instrukcijos. Tai būtų saugumiečių instrukcijos kaip žudyt žmones. Visi diktatoriai griebdavosi tokių instrukcijų, bet jų esmė - kulka į pakaušį.”

“Pagrindinis literatūros tikslas - miglos archeologija; filosofija kasinėja tą pačią substanciją, tačiau šį procesą vadina mokslu, todėl iš filosofų visi juokiasi.”

“Dievas - vujaristas. Vadinasi, gyvenimas tėra kekšių paradas.”

“Statistika, žmonės pamažu ima gyventi pagal statistikos duomenis, o ne pagal natūralius poreikius. Jeigu statistikos departamentas ir žurnalistas pranešė, kad privalai per gyvenimą pagaminti dešimt tonų mėšlo - būk geras, pasistenk.”