Vincas Krėvė
Vincas Mickevičius (October 19, 1882 – July 17, 1954), better known by his pen name Vincas Krėvė-Mickevičius, was a Lithuanian writer, poet, novelist, playwright and philologist. He is also known as Vincas Krėvė, the shortened name he used in the United States.
The literary production of Vincas Krėvė-Mickevičius is wide and varied. It included historical dramas, collections of folklore, short stories and sketches of village life, novels on contemporary problems, and tales based on oriental themes. At his death he was engaged on a major work entitled Sons of Heaven and Earth, which defies classification. It is written partly as drama and partly as a narration; its subjects are biblical with the action taking place in Palestine at the beginning of the Christian era. His work filled with a romantic impulse, drawing attention to rural life and oriental themes, is balanced with realistic narration and description. His writing is characterized by an unusually large vocabulary with remarkable purity. Some scholars sustain that Lithuanian language acquired a range of expression through his works only rivaled by that of Ancient Greece.
“Gyvi pavojingesni, nekaip mirę.”
“Svarbiausias gyvenimo uždavinys - išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai pervėlai ateina žmogui toji mintis galvon.”
“Kai vaikas tampa jaunuoliu, o jaunuolis suaugusiu vyru, jie keičia savo drabužius, į labiau pritakintus jų ūgiui ir darbui. Tauta kaip žmogus auga ir rimtėja, o jos tikėjimas dievais - tai rūbai, kuriuos ji dėvi. Mūsų tauta buvo vaikas, bet atėjo laikas tapti jaunuoliu, ir todėl ji keičia dievus. Kai surimtės ir taps suaugusiu vyru, ji apleis naująjį dievą, kaip dėl jo apleido Perkūną. Bet vistiek, kaip ji pavadins naująjį dievą, kuriuo vardu šauksis jo, gerbs visuomet tą patį, didį, paslaptingą Praamžių, kuris gyvena ne ten, danguje, ir ne čia, ne ąžuolynuose mūsų, ne naujose šventovėse, bet žmogaus sieloje.”
“Tik mirti neatidėtinas žmogui reikalas, nes atidėti tolimesniam laikui negali, kad ir labai norėtų.”
“Tau nėra kito išėjimo, jei turi drąsos gyventi, kaip nori.”
“Laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia, kur ir kaip galėdamas.”
“Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė.”
“Draugai gali padėti tik mažoje nelaimėj, bet sunkioje — ne.”
“Jei myli, turi pasitikėti.”
“Tas dievą prašo taikos, kuris bijo.”
“Geriau turėti vilko, vokiečio, nekaip lenko širdį.”