“Didžios mintys ateina į pasaulį balandžių kojytėmis. Tad galbūt įtempę klausą išgirsime imperijų ir tautų šurmulyje lengvą sparnų šnarėjimą - švelnų gyvenimo ir vilties bruzdesį.”

“Svarbiausias gyvenimo uždavinys - išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai pervėlai ateina žmogui toji mintis galvon.”

“Po motinos laidotuvių mudu su tėvu likome vieni. Tai pats baisiausias laikas — kai svečiai išsiskirsto. Ypač po laidotuvių, kai ateina akimirka ir staiga lieki vienas su tuščiais neplautais indais, visiškai vienas šiame pasaulyje, o ateitis — tuščia, į kurią krenti kaip į bedugnę, be jokios vilties kada nors pajusti po kojomis tvirtą pagrindą.”

“Tėvai visada prievartauja vaikus vien dėl to, kad jie suaugę ir mano turį teisę kišti vaikui į galvą visokį šlamštą, vadinamą "gyvenimo samprata".”

“Yra žmonių, kurių vienintelis paskyrimas — puošti pasaulį ir daryti kitiems malonumą. [...] Jie bus gerai išauklėti, malonūs, turės geras manieras, bet absoliučiai niekam nenaudingi. Jie neturės jokių pareigų ir nedirbs jokio darbo. Nedarydami niekam naudos, jie nedarys niekam nei žalos. Ir į klausimą, koks tų žmonių buvimo pateisinimas, nerasi jokio atsakymo kaip vien tai, kad jie puošia pasaulį. Kai kas tokius žmones vadina visuomenės parazitais.”

“Bērni acīs neskatās divos gadījumos: tad, kad pats ir nepatiess, un tad, kad otrs - lielais ir nepatiess.”