“Reikia keiktis. Tai padeda.”

“Juk dažnai taip nutinka. Nemalonumus pridengiam atsainumu. Ir tai padeda.”

“Mergaitėms reikia šalto pykčio. Joms būtina apgalvota neapykanta, pagieža, leidžianti išvengti kompromisų, vengimas atleisti. Joms reikia žinoti, jog pasakytų žodžių neatsiims, niekada, niekada. Tai kompensacija už ribotas moterų galimybes pasaulyje. <...> Stok skersai kelio moteriai, ir neabejok - ji nepamirš nuoskaudos ir puoselės savo kerštą nors ir visą amžinybę, jei to reikės.”

“,,Apie skausmą nereikia klausti, skausme reikia užjausti, atjausti, būti šalia ir laikyti tą, kuriam skauda, už rankos. Ko gero, tai paprasčiau nei prisiverst pasiteirauti: ,,Kaip tavo sveikata?“ Paprasčiau, nes žmoniškiau. ”

“Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir savo papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės, va, dabar didžiausia negarbė sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės ir rudenį tebėra žalios. Ar iš tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus neglobojamos, reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po dvejus vaikus ir trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai visai kas kita!”

“Viskas praeina - štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti visus gyvenimo nemalonumus.”