“Trumpai tariant, tai vyras, kurio stiprybė ir drąsa puikiai tinka bet kokiam sumanymui įgyvendinti. Jis išdrįsta ir išdrįstų padaryti bet ką pasaulyje arba už jo ribų, žemėje ar po žeme, jūroje ar ore, nebijodamas nieko materialaus ar neregėto: nei žmogaus ar vaiduoklio, nei Dievo, nei Velnio.”

“Nesikauti dėl pelno ar nuostolio, nesidomėti nei stiprybe, nei silpnumu reiškia aklai nesiekti pergalės bei nesijaudinti dėl galimo pralaimėjimo, taip pat nesiblaškyti mąstant apie stiprybės ir silpnumo poziciją.Nei žengti į priekį, nei trauktis atgal reiškia nesiblaškyti pirmyn ar atgal. Pergalė ateina ir stovint vietoj.”

“Tu vari aizbraukt ar autobusu vai aizlidot ar spāri, bet tuvākais ceļš mājup ir pamošanās.”

“Žmogaus pažiūros, o kartais ir tikėjimas, ne visuomet priklauso nuo žmogaus valios. Jaunuolis, neturėdamas pašaukimo, tapo kunigu. Kunigo darbas netinka jo palinkimams, gabumams ir charakteriui. Jis kankinasi, ima abejoti, jis bręsta, ir jo pažiūros keičiasi. Jis nebetenka tikėjimo jei ne dievu, tai bent bažnyčios disciplinariniais nuostatais. Ir štai jis meta kunigystę, sudaro šeimą ir doriai gyvena. Ar tokį žmogų mes turime smerkti kaip niekšą ir išdaviką?”

“„Čia ir dabar mes taip pat esame nuolat informuojami apie pabaigą. Apie ją mums primena kiekviena surūkyta cigaretė, išgerta vyno taurė ar obuolio nuograuža. Keista, bet šiais laikais suvokti savo laikinumą ir baigtinumą yra didesnis maištas nei troškimas suardyti amžiną pasaulio tvarką ir būti nemirtingam.”

“Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir savo papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės, va, dabar didžiausia negarbė sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės ir rudenį tebėra žalios. Ar iš tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus neglobojamos, reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po dvejus vaikus ir trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai visai kas kita!”