“Žiūrėkime į viską šiek tiek su ironija ir humoru, [...] kitaip imsime depresuoti ir galų gale... išprotėsime!”

“Eik į gyvenimą pakelta galva ir atvira širdžia. Savo širdies vis tiek nenumarinsi. Priimk gyvenimą kaip būtinybę, bet manyk, kad geriau nė negalėjo būti. Nieko nesibijok, nieko nesigailėk ir dėl nieko nesisielok.”

“Kartą per televiziją rodė jaunuolį. Protingą, gražų, turintį tikslą gyvenime ir mokantį jo siekti. Jis penkiolika minučių pasišnekėjo su vieno solidžiausių bankų pasaulyje vadovu ir jį iškart priėmė į darbą. Dabar jaunuolis gyvena prabangiai, didmiesčio centre turi butą, kuris jam kainuoja tiek, kiek aš net neįsivaizduoju. Dirba daug, be pietų pertraukų, turi vieną laisvą dieną. Tą dieną žaidžia kažkokį man nesuprantamą žaidimą, neprisimenu kokį. Kad ir kaip ten buvę, to žaidimo jis nemėgsta, bet privalo žaisti, nes kitaip nebus savas tarp bendradarbių.Laisvalaikis priklauso ne jam. Kada jis gyvena? Ir gyvenimas priklauso ne jam. Soti savanoriška vergovė. Atrodo, juodieji vergai laisvalaikiu galėjo daryti ką norėjo, kitaip nebūtų bliuzo. Be to, jų vergovė nebuvo savanoriška. Tokia vergovė žmogaus nežemina.”

“...moters ir vyro santykiai panašūs į dangaus skliautą. Tai mėlynas, tai juodas, kartais debesuotas, kartais lietingas, nesvarbu - vis tiek dangaus skliautas tas pats. Neapykanta, kurią jaučiame seniau mylėtam žmogui, neturi nieko bendra su kitomis neapykantomis. Ją maitina buvusi meilė.”

“Gyvenime esti visokių situacijų ir visokių pareigų. Kartais tenka vienaip jausti, o kitaip kalbėti, veidu juoktis, o širdimi liūsti — ir atvirkščiai.”

“Keliaudamas iš miegamojo į virtuvę nuolat susiduriu su žmona. Aišku, būtų galima ir aplinkkelį nutiest per balkoną, bet... Ten gėlių vazonas. Briuselis neleis.”