“...šiaip ar taip, aš jau spėjau štai ką pastebėti: siaubą galima pakelti, kol tu pasiduodi savo likimui, bet jis tave nužudo, jeigu tik imi apie jį galvoti.”

“Nenuoširdus žmogus būna impulsyviai, natūraliai, nepasirengęs. Ima ir lepteli ką nors nenuoširdaus, ką nors šiurkštaus, o štai nuoširdus jau iš anksto parengia savo nuodingos gerumo energijos dozę ir taip dažną apkvailina.”

“— Sūnau, tau jau trisdešimt, — tą vakarą pasakė jis man, gerokai susidrumstęs nuo alkoholio. — Metas susimąstyti. Turėtum imtis kokios nors rimtos veiklos. Aš tavo metų... — ir taip toliau, ir panašiai. Amžinas visiems tėvams būdingas mėšlas. Jeigu jau tau trisdešimt, vadinasi, tu turi susimąstyti. O ką, anksčiau negali susimąstyti? Gal aš susimąsčiau būdamas septynerių ir viską supratau. Supratau, kad gero iš šio pasaulio laukti nė velnio neverta.”

“Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.”

“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”

“Ne viską žmogus gali. Galima tik pasyviai iškęsti viską... viską... bet veikti prieš savo prigimtį kartais niekaip negalima.”