“Stebuklas, kai jį patiri, niekuomet nėra pilnas, tik atmintis padaro jį tokiu.”

“Pasaulis niekada neatrodo toks gražus, kaip tą akimirką, kaii jį paliekame, kai jums atima laisvę”

“...šiaip ar taip, aš jau spėjau štai ką pastebėti: siaubą galima pakelti, kol tu pasiduodi savo likimui, bet jis tave nužudo, jeigu tik imi apie jį galvoti.”

“Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.”

“Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama, kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas.”

“Mes amžinai pamirštam, kad gyvenam šitoje planetoje tik trumpą laiką. Todėl ir įsigyjame absoliučiai klaidingą pasaulio kompleksą. Lyg būtue žmonės, kuriems būtų duota gyventi amžinai.”

“Galimybė nusižudyti yra likimo dovana, kurią mes retai tesuvokiame. Ji suteikia laisvo apsisprendimo iliuziją. Ko gero, mes žudomės kur kas dažniau, negu manome. Tik nejaučiame to.”