“Bet juk taip malonu paklusti savo impulsams, o paskui gailėtis...”

“Visuomet juk sakai: man tai jau tikrai taip nenutiks. Bet nutinka.”

“Juk kiekvienoje vietoje, kur mums tenka ilgiau pagyventi, mes paliekam savo širdies, savo sielos dalelę.”

“Juk dažnai taip nutinka. Nemalonumus pridengiam atsainumu. Ir tai padeda.”

“Juk smulkmenų ir įvairių detalių taifūne taip lengva pasimesti, paprasčiausiai atidėti į šoną pačius svarbiausius dalykus gyvenime, kai esi įsitikinęs, jog niekas tokiai, į jokią kitą nepanašiai meilei negresia, o paskui vieną gražią dieną supranti, kad visas tavo gyvenimas pavirto į smulkmeną ir tu, laikui bėgant, tapai visiškai svetimas tam, kurį labiausiai mylėjai.”

“...šiaip ar taip, aš jau spėjau štai ką pastebėti: siaubą galima pakelti, kol tu pasiduodi savo likimui, bet jis tave nužudo, jeigu tik imi apie jį galvoti.”