“Nė viena pasaka nepatikėkit,Nors šimtmečius ilgusDaugybė kraštų jas laikė tikrove.Netikėkit ir tuo, kąKiti žmonės be perstojo kalba,Nors išminčiaus žodžius jie kartotųAr pasiremtų raštais šventais.Netikėkite niekuo,Sapnuose ką regėjot, ką vaizduotė sukūrė,Nors manot, kad siunčia tuos vaizdiniusDievas.Nepriimkite žodžių už tiesą,Nors kažkas juos pridengtų šventuolio arMeistro vardu.Patikėkit tik tuo, ko karti patirtisIlgai Jus pačius per išbandymus mokė,Kas nekliudo gerovės nei Jums, nei kitiems.”

“Kunigaikštis vėl susidūrė su viena Sicilijos mįsle; šioje paslapčių saloje, kur namai aklinai uždarinėti, o valstiečiai tvirtina, kad jie nežino, kaip patekti į jų kaimą, kuris matyti kalvoje, už penkių minučių kelio, - čia, šioje saloje, nors ir labai atkakliai stengiamasi parodyti, kad paslapčių labai daug, neįmanoma ką nors išlaikyti paslaptyje.”

“Jei gyvenimas jums ką nors siūlo, ką darote? Atmetate? Užsimerkiate, nusisukate? Apsimetate, kad įėjote ne pro tas duris. Tai skirta ne man, kažkam kitam...”

“Kartais užeina didelis noras iškrauti nors mažą dalelę to, kas ten, sieloje, prisirinko. Tuomet imu plunksną ir rašau tuos lapelius. Tai pasikalbėjimas su savimi.”

“Nenuoširdus žmogus būna impulsyviai, natūraliai, nepasirengęs. Ima ir lepteli ką nors nenuoširdaus, ką nors šiurkštaus, o štai nuoširdus jau iš anksto parengia savo nuodingos gerumo energijos dozę ir taip dažną apkvailina.”

“„Tik išgėręs žmogus su malonumu gali prisiminti ką nors nemalonaus iš savo gyvenimo.”