“Jei, užvožus kam nors knyga per galvą, pasigirsta tuštumos garsas, ar visuomet jis knygoje?”

“Šioks ar toks bus pažinties galas, jis visuomet bus beprasmiškas.”

“Žmogaus pažiūros, o kartais ir tikėjimas, ne visuomet priklauso nuo žmogaus valios. Jaunuolis, neturėdamas pašaukimo, tapo kunigu. Kunigo darbas netinka jo palinkimams, gabumams ir charakteriui. Jis kankinasi, ima abejoti, jis bręsta, ir jo pažiūros keičiasi. Jis nebetenka tikėjimo jei ne dievu, tai bent bažnyčios disciplinariniais nuostatais. Ir štai jis meta kunigystę, sudaro šeimą ir doriai gyvena. Ar tokį žmogų mes turime smerkti kaip niekšą ir išdaviką?”

“Lemties neįmanoma įžvelgti, nebent jei sapnuoji ar esi apsvaigęs iš meilės.”

“Niekas nepradeda karo- ar bent jau ne vienas protingas zmogus neturetu jo pradeti - tvirtai nesuvokdamas, ka siuo karu jis ketina pasiekti ir kaip jis ketina kariauti.”

“Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.”