“Vyras turi susirasti gerą moterį, o kai susiranda - laimėti jos meilę. Paskui jis turi pelnyti jos pagarbą. Tada puoselėti pasitikėjimą. O paskui jis turi taip daryti, kol juodu gyvi. Kol abu miršta. Štai kas yra prasmė. Tai svarbiausias dalykas pasaulyje. Štai kas yra vyras, jar. Vyras tampa tikru vyru, kai laimi geros moters meilę, pelno jos pagarbą ir nepraranda jos pasitikėjimo. Kol to nepadarei, nesi vyras.”

“Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja piktžolėmis, kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir savo papratimu ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Dilgės, va, dabar didžiausia negarbė sodelių ar darželių, kur visus patvorius jos vienos apsėjo. O kitur iš jų verpalus verpia. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas - jeibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Štai piktžolės ir rudenį tebėra žalios. Ar iš tingėjimo? Oo! Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus neglobojamos, reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai išvedžiojo po dvejus vaikus ir trečiuosius štai yra pradėjusios. Tai visai kas kita!”

“Žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, — kiekvienas kitaip, savaip, — kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis — pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios.”

“Mes nuolat atmetame liudijimus, i kuriuos reiktu isiklausyti. Tai yra mes esame taip isitikine savo nuomones teisumu, kas visi parodymai, kurie jos nepatvirtina, laikomi nepagristais. Sitaip niekada nepasieksime to, ka galima butu pavadinti tiesa.”

“...šiaip ar taip, aš jau spėjau štai ką pastebėti: siaubą galima pakelti, kol tu pasiduodi savo likimui, bet jis tave nužudo, jeigu tik imi apie jį galvoti.”

“Jos plaukai dabar yra ilgesni, o abipus jos burnos matyti dvi plonos rauksles, tarytum kliausteliai, gaubiantys milijona zodziu, kuriu as neturejau galimybes isgirsti.”