“Prisiminimai nėra kapitalas, kurį turi visą gyvenimą.Tai - tam tikra atminties kiekybė,sukaupiama,sužadinama ir išstumiama į sąmonę.”

“Juk smulkmenų ir įvairių detalių taifūne taip lengva pasimesti, paprasčiausiai atidėti į šoną pačius svarbiausius dalykus gyvenime, kai esi įsitikinęs, jog niekas tokiai, į jokią kitą nepanašiai meilei negresia, o paskui vieną gražią dieną supranti, kad visas tavo gyvenimas pavirto į smulkmeną ir tu, laikui bėgant, tapai visiškai svetimas tam, kurį labiausiai mylėjai.”

“Žmogus dažniausiai palūžta ne gąsdinamas kokių nors konkrečių priešų, ne dėl išorinių aplinkybių. Dažniausiai jį pribaigia atmintis - kokia nors rakštis iš praeities, kuri apnuodija visą organizmą ir virsta nenugalimu košmaru, vėliau įsikūnijančiu į kokį nors populiarų kaip pagyvenęs šlagerių atlikėjas auglį ir keletą nekrologo eilučių.”

“Į lango stiklą kažkas negarsiai pabeldė; nors ir taip gulėjau bežadis, Tūla pakėlė pirštą ir uždėjo ant mano lūpų – mūsų niekam nėra...”

“Mano dievas, kurį aš tikiu, nėra reikalingas jokių priesaikų ir neuždeda jokių pančių, dėl kurių reikėtų beprasmiškai kankintis ir žudyti savo gyvenimą. Jis tereikalauja, kad aš dorai gyvenčiau.”

“Po kelionės prabėgus kiek laiko, vėl žiūrėdamas į nuostabius vaizdus nuotraukose, gali grožėtis ar prisiminti tik tam tikras detales, miglotai atgimusią visumą, tačiau tuo metu dažniausiai rūpi visai kas kita.”