“daug sapnų jie ateina ir vėl pradingsta išblunka iš atminties”

“Niekad negali žinoti, ko iš tikrųjų žmonės siekia, tave užkalbindami. Ko gero, jie ir patys to nežino. Užkalbina, o paskui žiūri, kas iš to išeis.”

“Kunigaikštis vėl susidūrė su viena Sicilijos mįsle; šioje paslapčių saloje, kur namai aklinai uždarinėti, o valstiečiai tvirtina, kad jie nežino, kaip patekti į jų kaimą, kuris matyti kalvoje, už penkių minučių kelio, - čia, šioje saloje, nors ir labai atkakliai stengiamasi parodyti, kad paslapčių labai daug, neįmanoma ką nors išlaikyti paslaptyje.”

“Į žmones reikia žiūrėti iš aukštai. Būdavo, užgesinu šviesą ir atsistoju prie lango: jie nė neįtaria, kad juos galima stebėti ir iš viršaus. Jie rūpinasi savo priekiu, kartais užpakaliu, bet visi jų triukai skirti metro setyniasdešimties centimetrų ūgio žiūrovui. O ar kas nors kada pagalvojo, kaip atrodo katiliuko formos kepurė žvelgiant iš septinto aukšto? <...> Vieną vakarą man toptelėjo mintis pašaudyti į žmones.”

“Žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo.”

“„Tačiau kai iš tikrųjų sunkiai susergi, net nebūdamas Milarepa supranti, kad reikia daug laiko, norint užbaigti visus žemiškuosius darbus ir deramai atsisveikinti su šiuo pasauliu, į kurį niekada nebesugrįši. ”