“Ak, Arlekine, Arlekine,Nejau ir tu kasdien geri?”

“o kad taip visi nustotų dirbę lygiai trečią valandą kasdien ir išvalytų visus kambarius tai Niujorke nebebūtų tiek tarakonų.”

“Ak, tas nav ticēt, tas nav - cerēt. Cik skaisti ir tā - nepiederēt! Nekam, nekur. Kā palags linu es lēni sevi izbalinu.”

“Nevis tas moments ir skaists, kad tu runā, bet tas, kad tu klusē.”

“Lielākā daļa putnu ir radīti, lai lidotu. Tas, ka tie nelido, ir ierobežojums viņu lidošanas spēju ietvaros, nevis otrādi. Tu savukārt esi radīts, lai tiktu mīlēts. Tāpēc dzīvot tā, it kā tu būtu nemīlēts, ir ierobežojums tavu iespēju ietvaros, nevis otrādi”

“Ne, nė vienas žmogus ilgai negalėtų pakelti tokio liepsningo gyvenimo. <...> Niekas negalėtų taip ilgai dieną naktį deginti visus savo žiburius, eikvoti visus savo vulkanus, niekas neįstengtų taip ilgai dieną naktį stovėti liepsnose, kasdien daug valandų su įkaitusia galva mąstyti, nuolatos mėgaudamasis, nuolatos kurdamas, nuolatos šviesus, su budriais jausmais ir nervais nelyginant pilis, už kurios langų kasdien skamba muzika, o naktimis tviska tūkstančiai žvakių.”