“Ką bedarytum, mūsiškio nepradžiuginsi. O va pietiečiai kitokie. Pietiečiui parodai mandariną – ir juokiasi.”

“MOTIEJUS (ponui Do). Ei! Iškišk galvą.PONAS DO (iškiša užpakalį). Ką tamsta sakai?”

“Kadaise ir aš turėjau svajonę – susipažinti su savim. Bet vis neišdrįsau... O jei nepatiks? Geriau atokiau... Kai pamiršti, kad esi, kartais net gyvent imi...”

“Juk būna, kad miršta žmonės. Įdomus daiktas ta mirtis, kai pagalvoji... Iš vienos pusės lyg ir gaila žmogaus, o iš kitos – vis tiek kažkaip malonu.Keistas gyvenimas.”

“Kas nežino: istoriją kuria žmonės!Bet kai istorija jau būna sukurta, sklaidydami jos puslapius žmonių kažkodėl nebematome. Šmėkso Vytautas, Algirdas, Gediminas, Napoleonas ir kitokios pamėklės, kurių vieninteliai nuopelnai ir sugebėjimai: melžt žmogų, siurbt kraują ir kur pakliūva švaistytis kardais bei įstatymais.O kur Antanas, Albinas, Albertynas ir Patriūbavičius?Jie melžia karves ir švaistosi šakėmis ant mėšlo krūvos.”

“Koks žmogus, toks ir jo televizorius.”

“Ak, Arlekine, Arlekine,Nejau ir tu kasdien geri?”