“Kai nebūna nieko, tada... tada ir nebūna nieko...”

“Kas nežino: istoriją kuria žmonės!Bet kai istorija jau būna sukurta, sklaidydami jos puslapius žmonių kažkodėl nebematome. Šmėkso Vytautas, Algirdas, Gediminas, Napoleonas ir kitokios pamėklės, kurių vieninteliai nuopelnai ir sugebėjimai: melžt žmogų, siurbt kraują ir kur pakliūva švaistytis kardais bei įstatymais.O kur Antanas, Albinas, Albertynas ir Patriūbavičius?Jie melžia karves ir švaistosi šakėmis ant mėšlo krūvos.”

“Kadaise ir aš turėjau svajonę – susipažinti su savim. Bet vis neišdrįsau... O jei nepatiks? Geriau atokiau... Kai pamiršti, kad esi, kartais net gyvent imi...”

“Juk būna, kad miršta žmonės. Įdomus daiktas ta mirtis, kai pagalvoji... Iš vienos pusės lyg ir gaila žmogaus, o iš kitos – vis tiek kažkaip malonu.Keistas gyvenimas.”

“Koks žmogus, toks ir jo televizorius.”

“Ak, Arlekine, Arlekine,Nejau ir tu kasdien geri?”

“Gerai, kad ir šiandien nesiprausiau. Atrodau žymiai rūstesnis.”