“Keliaudamas iš miegamojo į virtuvę nuolat susiduriu su žmona. Aišku, būtų galima ir aplinkkelį nutiest per balkoną, bet... Ten gėlių vazonas. Briuselis neleis.”

“Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.”

“Rašytojas, poetas savo kūrybai pajėgų ir medžiagos semia iš dviejų šaltinių: iš savo asmenybės ir iš aplinkinio pasaulio. Bet reikia, kad asmenybė būtų stipri ir vieninga, o pasaulis, gyvenimas, tikrovė jaučiama tiesiogiai ir gyvai.”

“Į žmones reikia žiūrėti iš aukštai. Būdavo, užgesinu šviesą ir atsistoju prie lango: jie nė neįtaria, kad juos galima stebėti ir iš viršaus. Jie rūpinasi savo priekiu, kartais užpakaliu, bet visi jų triukai skirti metro setyniasdešimties centimetrų ūgio žiūrovui. O ar kas nors kada pagalvojo, kaip atrodo katiliuko formos kepurė žvelgiant iš septinto aukšto? <...> Vieną vakarą man toptelėjo mintis pašaudyti į žmones.”

“Bažnyčios Dievas buvo panašus į Leniną.Taip pat miręs, bet amžinai prisikeliantis.Jeigu Jėzus Kristus būtų sulaukęs senatvės, jis būtų buvęs panašus į Leniną: plikas, su ruda barzdele, grebluojantis, leidžiantis gausius, suklastotus raštus.”

“Menkiausia smulkmena, kritusi į smegenų dirvožemį, gali išaugti į siaubingą monstrą. Golemas iš nežinios molio. Nulipdytas iš netikrumo ir baimės. Milžinas, atsisukantis prieš savo kūrėją.”