“Kodėl blogos dienos ilgos, o geros trumpos? Kad žmogus nepriprastų prie gero. Pripratęs norės vis didesnių dozių.”

“Kad negalima, tai visai nerašyk, nes prievarta niekad nieko gero neparašysi.”

“Gal tai erezija, bet man atrodo,Kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos,O tai, kiek žmogui gero padarai.Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi.”

“Žmogus silpnas, todėl visada bando nuo savęs nuslėpti didžiąją Mirties tiesą. Jis nesuvokia, jog tiktai ji skatina gyvenime atlikti pačius didžiausius darbus. Žmogus bijo nuklysti į tamsą, jį siaubingai gąsdina nežinomybė, ir tą baimę įmanoma įveikti tik nepamirštant, kad jo dienos suskaičiuotos. Žmogus nesupranta, jog, susitaikęs su Mirtimi, sugebėtų ryžtis didesniems darbams, pasiekti nepalyginamai didesnių pergalių savo kasdienėje kovoje, nes neturi ko prarasti - Mirtis neišvengiama.”

“Niekad negali žinoti, ko iš tikrųjų žmonės siekia, tave užkalbindami. Ko gero, jie ir patys to nežino. Užkalbina, o paskui žiūri, kas iš to išeis.”

“Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso ko galas yra mirtis?”