“Taip tik atrodo, kad kiti akli. O jie viską mato!”

“Negalima ramiai dūlinti link mirties, anaiptol ne todėl, kad anapus suvis nieko nėra. Kaip tik todėl, kad čia šis tas yra, bet yra taip maža, kad čia, anapus, nelieka nieko kito, kaip tik beviltiškai ilgėtis žemiškojo gyvenimo.”

“Tau nepatinka, kad jie [filosofai] per daug nekonkretūs? Norėtum, kad aiškiau formuluotų mintį, kad būtų mažiau metaforų, palyginimų ir parabolių, o daugiau tiesos, grynumo, nepagražinto, atviro, skambaus, iki skausmo teisingo žodžio? Jie negali taip kalbėti. Jie negali kalbėti konkrečiai. Jeigu jie kalbėtų kaip fizikai ar matematikai, tai jau būtų ne pranašystės, ne biblinės ar filosofinės amžinosios tiesos, tai būtų instrukcijos. Tai būtų saugumiečių instrukcijos kaip žudyt žmones. Visi diktatoriai griebdavosi tokių instrukcijų, bet jų esmė - kulka į pakaušį.”

“Ak, šie klusie īsie brīži, kurus tik reiz mūžā cilvēks var nozagt liktenim, kad sirds sastings un top mēma no laimes.”

“Visata susitraukė, liko tik miesto kvartalo dydžio, joje nebėra žvaigždžių, nebėra medžių, nebėra upių. Žmonės, kurie čia gyvena, yra mirę. Jie dirba kėdes, ant kurių kiti žmonės sėdi sapnuose.”

“Reikia prarasti viską, kad galėtum vėl viską atrasti.”