“— Žmogau, — stabdo gatvėj praeivis. — Pabendraukim...Aišku, aš tik dėbteliu ir dūlinu sau.— Asilas! — niurna anas.Dabar jau stabteliu, dabar bendrausim.”

“Liūdna istorija įvyko mobiliųjų telefonų eros pradžioje. Mažame miestelyje gyveno du santechnikai - Petras ir Povilas. Buvo jie draugai ir bendraminčiai, uždirbdavo jie po 1000 litų per mėnesį, gyveno be vargo, pasiturimai ir džiaugėsi gyvenimu. Petras buvo progresyvus, o Povilas - ne. Petras nutarė nusipirkti mobilųjį telefoną. Tuomet, mąstė jis, tie, kuriems reikės santechniko paslaugų, lengviau mane susiras ir aš turėsiu daugiau darbo negu Povilas, uždirbsiu daugiau pinigų ir gyvensiu ne tik pasiturimai, bet ir prabangiai.Taip ir buvo. Dabar petras uždirbdavo 1100 litų, o Povilas tik 900. Povilas jau nebuvo laimingas. Teko ir jam nusipirkti mobilųjį telefoną. Neturėjo kitos išeities. Status quo. Dabar ir Petras ir Povilas uždirba po vienodai, po 1000 litų, bet turi mokėti už mobiliuosius telefonus po 100 litų kas mėnesį. Taigi iš tikrųjų jie uždirba po 900 litų. Be to, jie jau nebe draugai ir gyvenimu nebesidžiaugia. Jie neteko ne tik po 100 litų, bet ir gražiausių Dievo dovanų - gyvenimo džiaugsmo ir draugystės. Progreso vaisiai.”

“aš niekada nefilmuoju gerų performansų ar intensyvaus gyvenimo aš filmuoju tik blogus performansus ir kasdieninio gyvenimo fragmentus su kuriais aš tada kuriu intensyvų naują gyvenimą.”

“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”

“...šiaip ar taip, aš jau spėjau štai ką pastebėti: siaubą galima pakelti, kol tu pasiduodi savo likimui, bet jis tave nužudo, jeigu tik imi apie jį galvoti.”

“— Sūnau, tau jau trisdešimt, — tą vakarą pasakė jis man, gerokai susidrumstęs nuo alkoholio. — Metas susimąstyti. Turėtum imtis kokios nors rimtos veiklos. Aš tavo metų... — ir taip toliau, ir panašiai. Amžinas visiems tėvams būdingas mėšlas. Jeigu jau tau trisdešimt, vadinasi, tu turi susimąstyti. O ką, anksčiau negali susimąstyti? Gal aš susimąsčiau būdamas septynerių ir viską supratau. Supratau, kad gero iš šio pasaulio laukti nė velnio neverta.”