“— Žmogau, — stabdo gatvėj praeivis. — Pabendraukim...Aišku, aš tik dėbteliu ir dūlinu sau.— Asilas! — niurna anas.Dabar jau stabteliu, dabar bendrausim.”

“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”

“Adrenalinas ilgina gyvenimą. Kas nuo tilto šoka su virve, adrenalino pagamina tik sau, kas be virvės, adrenalino pagamina visiems. Tik pagal savo gerumą nuspręsite, kaip pasielgti.”

“Keliaudamas iš miegamojo į virtuvę nuolat susiduriu su žmona. Aišku, būtų galima ir aplinkkelį nutiest per balkoną, bet... Ten gėlių vazonas. Briuselis neleis.”

“Kadaise ir aš turėjau svajonę – susipažinti su savim. Bet vis neišdrįsau... O jei nepatiks? Geriau atokiau... Kai pamiršti, kad esi, kartais net gyvent imi...”

“Kas nežino: istoriją kuria žmonės!Bet kai istorija jau būna sukurta, sklaidydami jos puslapius žmonių kažkodėl nebematome. Šmėkso Vytautas, Algirdas, Gediminas, Napoleonas ir kitokios pamėklės, kurių vieninteliai nuopelnai ir sugebėjimai: melžt žmogų, siurbt kraują ir kur pakliūva švaistytis kardais bei įstatymais.O kur Antanas, Albinas, Albertynas ir Patriūbavičius?Jie melžia karves ir švaistosi šakėmis ant mėšlo krūvos.”

“Kam yr valdžia, žmogau? Ogi tam, kad gyvenimas negerėtų!”