“Jei nieko nežinai apie artimo žmogaus liūdesį, dar nereiškia, kad jam nebūna liūdna, gal tiesiog tu nesi jam artimas.”
“Be to, jei tikimės, kad mums kas nors išeis, noriu, kad nieko neliktų nepasakyta... apie praeitį.”
“Kai nebūna nieko, tada... tada ir nebūna nieko...”
“— Buvai jau pas rektorių? — paklausė dar Vasaris.— Buvau. [Variokas]— Na, ir ką?— Nieko. Palinkėjo, kad būčiau bent geras žmogus, jei negaliu būti kunigu. O aš manau, dėl to ir būsiu geras žmogus, kad negaliu būti kunigu.”
“Iš pradžių gėrėm alų, paskui irgi alų, dar vėliau — alų. Apie trečią valandą supratau, kad laikas užbraukti juodą praeitį ir pradėti naują gyvenimą, nes pajutau, kad nebesuprantu, ar aš Juozas, ar aš Erlickas, ar aš jau tiesiog pati gamta.”
“Pasauly nieko nėr, ko negalėtų būti, tačiau jame niekuomet nebūna taip, kaip yra.”