“Gal tai erezija, bet man atrodo,Kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos,O tai, kiek žmogui gero padarai.Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi.”

“Kai paleidžiu iš rankų tave - kaip nudegintas skauda rankas, neturėjimu skauda, netekimu. Kai išleidžiu tave iš akių - akys nieko nemato: tu jas baudi tamsumu. Kai išleidžiu tave iš kalbos - aš benamis ir tu be namų. Kai per duoną manęspi eini - kaip saldu tave rast trupiny.”

“Ir šokių salėse, ir laidotuvėse — visur, kur yra žmogus, ten yra ir gyvenimas. Tik jo rūbai gali būti kitokie.”

“Gyvenimas be meilės - ne gyvenimas, o egzistavimas. Be meilės gyventi neįmanoma, žmogui tam ir duota siela, kad mylėtų.”

“- <...> Žmogus nesi jau toks svarbus.- Nesvarbus? - Švarcas vėl pakėlė sutrikusį veidą. - Nesvarbus? Žinoma, ne! Bet malonėkite pasakyti man, kas gi tuomet svarbu, jeigu gyvenimas nebesvarbus?- Niekas, - atsakiau žinodamas, kad tai ir teisybė, ir ne. - Tiktai mes patys suteikiame viskam vertę.”

“Tau nepatinka, kad jie [filosofai] per daug nekonkretūs? Norėtum, kad aiškiau formuluotų mintį, kad būtų mažiau metaforų, palyginimų ir parabolių, o daugiau tiesos, grynumo, nepagražinto, atviro, skambaus, iki skausmo teisingo žodžio? Jie negali taip kalbėti. Jie negali kalbėti konkrečiai. Jeigu jie kalbėtų kaip fizikai ar matematikai, tai jau būtų ne pranašystės, ne biblinės ar filosofinės amžinosios tiesos, tai būtų instrukcijos. Tai būtų saugumiečių instrukcijos kaip žudyt žmones. Visi diktatoriai griebdavosi tokių instrukcijų, bet jų esmė - kulka į pakaušį.”

“Mylėti ne nuodėmė, bet tai pavojinga.”