“Ir šokių salėse, ir laidotuvėse — visur, kur yra žmogus, ten yra ir gyvenimas. Tik jo rūbai gali būti kitokie.”

“Kai paleidžiu iš rankų tave - kaip nudegintas skauda rankas, neturėjimu skauda, netekimu. Kai išleidžiu tave iš akių - akys nieko nemato: tu jas baudi tamsumu. Kai išleidžiu tave iš kalbos - aš benamis ir tu be namų. Kai per duoną manęspi eini - kaip saldu tave rast trupiny.”

“Gal tai erezija, bet man atrodo,Kad ne tikėjimas svarbu, ne maldos,O tai, kiek žmogui gero padarai.Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi.”

“Juk ir gerasis Dievas yra teroristas: visa žmonija, šeši su puse milijardo gyvybių yra jo įkaitai; jo reikalavimai neaiškūs, nuolat kintantys, priklauso nuo kalbos, regiono, tradicijų, bet idėja visur panaši - jis reikalauja tikėjimo, aklo, besąlygiško tikėjimo, kad yra visagalis, kad gali padaryti viską, netgi suteikti pomirtinį gyvenimą.”

“Gyvenimas tęsiasi. Graudžiai tragiškas, absurdiškai šviesus ir linksmas, bet vis tiek gražus. Taip jau yra!”

“Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.”

“Yra didelė, bet visiškai kasdieniška paslaptis. Visi žmonės su ja susiję, kiekvienas ją žino, bet tik nedaugelis apie ją pagalvoja. Dauguma paprasčiausiai su ja taikstosi ir nė kiek nesistebi. Toji paslaptis - tai laikas. Jam matuoti yra kalendoriai ir laikrodžiai, bet tas nedaug ką sako, nes kiekvienas žino, kad kartais viena valanda atrodo kaip amžinybė, o kitais kartais ji prabėga kaip akimirka - nelygu, ką žmogus tą valandą patiria. Laikas yra gyvenimas, o gyvenimo būstas - žmogaus širdis.”