“Kai paleidžiu iš rankų tave - kaip nudegintas skauda rankas, neturėjimu skauda, netekimu. Kai išleidžiu tave iš akių - akys nieko nemato: tu jas baudi tamsumu. Kai išleidžiu tave iš kalbos - aš benamis ir tu be namų. Kai per duoną manęspi eini - kaip saldu tave rast trupiny.”

“Neįmanoma imti ir pradėti pasitikėti, kaip neįmanoma suvaidinti nusižeminimo. Arba tai yra, arba nėra. Pasitikėjimas gimsta santykyje, kai žinai, jog esi mylimas. Kadangi nežinai, ar aš tave myliu, tu negali manimi pasitikėti.”

“Niekad negali žinoti, ko iš tikrųjų žmonės siekia, tave užkalbindami. Ko gero, jie ir patys to nežino. Užkalbina, o paskui žiūri, kas iš to išeis.”

“Prisimeni kosminį dėsnį? Toks tokį traukia. Tiesiog būk koks esi: ramus, šviesus ir giedras. Kai leidžiame sušvisti visai savo esybei, kai kiekvieną minutę klausiame savęs, ar iš tikro norime taip elgtis ir darome tai tik atsakę sau "Taip", tuomet savaime atstumiame nuo savęs tuos, kurie nieko iš mūsų negali išmokti, ir pritraukiame ne tik gebančius mokytis iš mūsų, bet ir tuos, iš kurių patys turime ką perimti.”

“Per gyvenimą tave veda tavyje esanti, ištroškusi mokymosi, žaisminga dvasinė būtybė, kuri ir yra tavo asmenybės esmė. Nenusigręžk nuo jokios galimos ateities prieš tai neįsitikinęs, kad iš jos nėra ko išmokti. Tu visuomet gali laisvai apsispręsti. Gali persigalvoti ir pasirinkti kitokią ateitį arba kitokią praeitį.”

“Juk būna, kad miršta žmonės. Įdomus daiktas ta mirtis, kai pagalvoji... Iš vienos pusės lyg ir gaila žmogaus, o iš kitos – vis tiek kažkaip malonu.Keistas gyvenimas.”