“Ir pagalvojau, kas jį daro tokį gražų - proporcijos, bruožai, oda, kaulai po oda?.. O gal tik aš? Mano akys, mano vizija, mano įsitikinimas...Mano mintys.”

“Tada verkė tik mano akys, šiandien pravirko mano siela.”

“Kažkodėl realybė mėgsta mušti mane per viršugalvį: prespapjė, kumščiu. O aš kertu atgal. Paleolitinis žmogus tebegyvas mano kraujuje, mano atsiteisime. Ir aš tapau savuosius bizonus, kad galėčiau juos užmušti.”

“Pirmoj eilėj aš gerbiu skaitytoją, o mano kritikai iš manęs reikalauja, kad aš skaitytoją durnium laikyčiau.”

“Mano dievas, kurį aš tikiu, nėra reikalingas jokių priesaikų ir neuždeda jokių pančių, dėl kurių reikėtų beprasmiškai kankintis ir žudyti savo gyvenimą. Jis tereikalauja, kad aš dorai gyvenčiau.”

“O kas yra išmintis? Graikai vadino ją Sofija ir vaizdavo kaip nuostabiai gražią moterį. Atvirai kalbant, mano drauge, vyrui, kuris vertas išminčiaus vardo, tai turėtų būti tinkamiausias įvaizdis. Juk argi filosofas - ne tas, kuris myli išmintį?”