“Įpratau laukti stebuklų. Mūsų gyvenime jau nebuvo likę daugiau ko laukti.”

“Jei nerandi savos idėjos — pamaži netenki ir savo vardo. Tik mūsų idėjos mus ir įvardija.”

“Deja, žmogus išties įvertina tik tas vertybes, kurių jau neteko.”

“Kuo jaunesnis yra žmogus, kuo platesnė ir įvairesnė prieš jį turėtų plytėti ateitis, tuo mažiau prasmės jis regi savo gyvenime.”

“Didžiausia mano nelaimė — kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti.Tačiau niekad nemokė būti savimi. Būti savimi anaiptol nėra paprasta, tam reikalingas didis talentas. Dabar dažnai pamanau, kad genialumas tėra viso labo tobulas gebėjimas begal tvirtai, užsispyrus, ligi pat gali išlikti pačiu savimi.”

“Negalima ramiai dūlinti link mirties, anaiptol ne todėl, kad anapus suvis nieko nėra. Kaip tik todėl, kad čia šis tas yra, bet yra taip maža, kad čia, anapus, nelieka nieko kito, kaip tik beviltiškai ilgėtis žemiškojo gyvenimo.”

“The rest is silence.”