“Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys? Kodėl žmogus, nutvėręs tai, ką buvo vijęsis, apsivylęs sako: ne, tat ne tai! Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri? Kodėl viso ko galas yra mirtis?”

“Žmonės, nustoję tikėti Dievu ir gėriu, ima tikėti šėtonu. Nežinau, kodėl. Ne, išties žinau, kodėl. Blogis visur įmanomas. O su gėriu situacija amžinai kebli.”

“Yra didelė, bet visiškai kasdieniška paslaptis. Visi žmonės su ja susiję, kiekvienas ją žino, bet tik nedaugelis apie ją pagalvoja. Dauguma paprasčiausiai su ja taikstosi ir nė kiek nesistebi. Toji paslaptis - tai laikas. Jam matuoti yra kalendoriai ir laikrodžiai, bet tas nedaug ką sako, nes kiekvienas žino, kad kartais viena valanda atrodo kaip amžinybė, o kitais kartais ji prabėga kaip akimirka - nelygu, ką žmogus tą valandą patiria. Laikas yra gyvenimas, o gyvenimo būstas - žmogaus širdis.”

“Kodėl blogos dienos ilgos, o geros trumpos? Kad žmogus nepriprastų prie gero. Pripratęs norės vis didesnių dozių.”

“Kodėl iš daugelio tūkstančių tik man būtent dievas būtų davęs talentą?”

“Nuostabi mįslė yra žmogaus siela.”