“Nėra žmogaus be ydų ir nuodėmių.”
“Nėra man brangesnės pagarbos už pagarbą žmogaus, kurį pats dėl jo nuopelnų labiausiai gerbiu.”
“Vienas iš maloniausių subrendusio žmogaus jausmų yra patirti, kad pirmųjų jaunystės susižavėjimų dalyvis dar ir šiandien tau ištikimas ir mielas.”
“Išraiška, eisena, laikymasis visados esti sutapęs su tikrąja žmogaus esme. Nuo to nepabėgsti ir niekuo neapsimesi, nes ir pats apsimetimas tave išduos.”
“Juo labiau persekiojama idėja, juo brangesnė ir juo giliau leidžia šaknis į žmogaus širdį.”
“Žmogaus pažiūros, o kartais ir tikėjimas, ne visuomet priklauso nuo žmogaus valios. Jaunuolis, neturėdamas pašaukimo, tapo kunigu. Kunigo darbas netinka jo palinkimams, gabumams ir charakteriui. Jis kankinasi, ima abejoti, jis bręsta, ir jo pažiūros keičiasi. Jis nebetenka tikėjimo jei ne dievu, tai bent bažnyčios disciplinariniais nuostatais. Ir štai jis meta kunigystę, sudaro šeimą ir doriai gyvena. Ar tokį žmogų mes turime smerkti kaip niekšą ir išdaviką?”