“Neįmanoma imti ir pradėti pasitikėti, kaip neįmanoma suvaidinti nusižeminimo. Arba tai yra, arba nėra. Pasitikėjimas gimsta santykyje, kai žinai, jog esi mylimas. Kadangi nežinai, ar aš tave myliu, tu negali manimi pasitikėti.”

“Kokią teisę jis turi ką nors teisti? Žinoma, kažkiek jis iš tikrųjų yra kaltas, kad teisė beveik visus, kuriuos sutikdavo, ir daug tų, kurių nė nebuvo matęs. Makas žinojo, kad didžiausia jo kaltė - jo egocentrizmas. Tad kaip jis gali teisti kitą? Visi jo vertinimai - paviršutiniški, paremti išvaizda ir elgesiu, kuriuos galima aiškinti taip, kad pasijustum pranašesnis, saugesnis arba kokios nors grupės dalis. Jam taip pat buvo aišku, kad jis bijo.”

“Kai paleidžiu iš rankų tave - kaip nudegintas skauda rankas, neturėjimu skauda, netekimu. Kai išleidžiu tave iš akių - akys nieko nemato: tu jas baudi tamsumu. Kai išleidžiu tave iš kalbos - aš benamis ir tu be namų. Kai per duoną manęspi eini - kaip saldu tave rast trupiny.”

“Per gyvenimą tave veda tavyje esanti, ištroškusi mokymosi, žaisminga dvasinė būtybė, kuri ir yra tavo asmenybės esmė. Nenusigręžk nuo jokios galimos ateities prieš tai neįsitikinęs, kad iš jos nėra ko išmokti. Tu visuomet gali laisvai apsispręsti. Gali persigalvoti ir pasirinkti kitokią ateitį arba kitokią praeitį.”

“Laikas teka. Net tada, kai tai atrodo neįmanoma. Net tada, kai kiekviena sekundė sukelia tokį skausmą, lyg žaizdoje tvinkčiotų kraujas. Jis slenka nevienodai, keistai trūkčioja arba ramiai sustoja, bet vis vien slenka. Net man.”

“Žmonės, kaip ir žolės, nėra nei naudingi, nei netinkami, tik kitokie. Mes žmones pažįstame arba jų nepažįstame.”

“Faith does not grow in the house of certainty.”